LIETUVOS herbas; Lietuvos Respublikos regionų herbai; Lietuvos Respublikos apskričių herbai; Lietuvos Respublikos savivaldybių herbai.

Architektūros konspektas apie Lietuvoje esančius dvarus, jų istoriją.

Visais laikais skulptūrai būdinga vaizduoti gyvas būtybes, ypač žmogų. Tai sąlygoja medžiagos savitumas: labai sunku iš akmens, medžio arba metalo sukurti ką nors tokio, ko būtų negalima paliesti. Nepaisant to, XX a. bandoma praturtinti skulptūrą naudojant nieko nevaizduojančias formas, kurios vis dėlto veikia žmogų harmoningomis linijomis ar kažkokia neapčiuopiama išraiškos jėga.

XX a. architektūroje taikomi visai nauji statybos principai, naudojamos naujos statybos medžiagos. Šiuolaikinės architektūros pirmtakų galime rasti jau XIX a., tačiau jų kūriniai - inžineriniai statiniai ir įrenginiai, kurie tuo metu apskritai nebuvo laikomi menu. Tai geležinkelio stotys, parodų paviljonai, gamybiniai pastatai, plieniniai tiltai ir pan. Iš atskirų detalių surinktos grotuotos metalinės konstrukcijos kaip griaučiai laikė šiuos statinius.

XIV – XVIa. pirmiausia Italijoje, o vėliau ir kitose V. Europos šalyse ėmė plisti savitas ekonominis, kultūrinis ir politinis atgimimas – renesansas. Po kurio laiko F. Engelsas pavadins jį vienu pažangiausiu žmonijos perversmu, kokius ji tik kada nors išgyveno. Aprašoma renesanso architektūra, namai, rotušės, bažnyčios, rūmai...