Astronomijos namų darbas apie mėnulį. Aprašomas mėnulis dabar ir senovėje, mėnulio palydovai, kosminės stotys, atradimai.

Astronomikos pristatymas susidedantis iš 75 skaidrių, apie jūreivystės astronomiją. Pristatoma kaip galima apskaičiuoti laiką pagal dangaus kūnus.

Astronomijos pristatymas, susidedantis iš 10 skaidrių, apie Jupiterį. Pristatoma Jupiteris, jo mitologija, paviršius, palydovai ir kita.

Astronomijos pristatymas, susidedantis iš 52 skaidrių, apie visatą. Pateikiama daug nuotraukų apie visatoje esančius kūnus ir įvairius reiškinius.

Astronomijos pristatymas, susidedantis iš 10 skaidrių, apie žėrutį ir mikantai. Pristatoma žėrutis, jo tipai, savybės.

Astronomijos referatas apie žemės atsiradimo kilmę ir raidą. Taip pat aprašomas mėnulis.

Astronomijos referatas apie žemę, jos atsiradimo istoriją, sandarą, geografines ypatybes.

Mūsų Saulė yra eilinė Galaktikos spektrinės klasės G2 pagrindinės sekos žvaigždė, viena iš pustrečio šimto milijardų. Ji skrieja beveik apskrita orbita, esančia už 30000 šm nuo Galaktikos centro. Skriejimo orbita greitis 250 km/s vieną apsisukimą padaro per 225 mln. Metų

Jeigu Žemės orbitos plokštuma, kuria ji skrieja aplink Saulę sutaptų su Žemės pusiaujo plokštuma, Saulė judėtų išilgai dangaus pusiaujo ir apeitų jį per metus.

Danguje nusidriekusią balzganą juostą, ypač gerai matomą tamsiomis nemėnesėtomis naktimis, žino turdūt kiekvienas. Ją, žinoma, pastebėjo dar mūsų tolimi protėviai, kuriems dangus ir jo reiškiniai atrodė nesuprantami ir paslaptingi.

Išorinių planetų palydovai. Aprašoma Marso, Saturno, Jupiterio, Urano, Plutono, Neptūno palydovai.

Meteorus, arba krintančiąsias žvaigždes, Šiaurės pusrutulyje geriausia stebėti rugpjūčio mėnesį. Tai greitai judantys Šviesūs taškeliai, dažnai su Švytinčiomis uodegomis, kurios atsiranda kažkokiems objektams judant dangaus skliautu.

Mėnulis - vienintelis kosminis kūnas, kurio atstumas ir matmenys yra žinomi nuo priešteleskopinių laikų. Kadangi jo atstumas nuo Žemės palyginti nedidelis, dieninis paralaksas lygus kone 1 laipsniui, todėl nesunkiai išmatuojamas.

Marsas – išorinė planeta, esanti arčiausiai Žemės. Jam skiriama itin daug dėmesio. Šio amžiaus pradžioje daugelis astronomų buvo įsitikinę, kad Marse yra išsivysčiusi civilizacija

Vieną 1967 metų naktį Kembridžo universiteto aspirantė Dž.Bel radioteleskopu aptiko keistus radijo signalus, kurie nuostabiai tiksliai kartojosi kas 1,337 sek., tarsi danguje būtų budėjęs radijo švyturys.

Teleskopas yra pagrindinis astronomų instrumentas. Referate pasakojama apie teleskopus, jų istoriją, refraktorių veiklą, reflektorius, Hablo kosmini teleskopą.

Kalendorių sudarymo pirmenybės laurai tenka Egiptui. Beveik visų dabartinės Europos Saulės kalendorių prototipų galima laikyti senovės Egipto kalendorių, sudarytą, pagal kai kuriuos duomenis, IV tūkstantmetyje prieš mūsų erą.

Vienas įspūdingiausių reiškinių Saulės vainike, tai iškyšuliai. Per amžius šie iškyšuliai buvo stebimi teleskopais Saulės užtemimų metu, kur jie pasirodydavo raudoni, ugnies pavidalo protuberantai iškildami aukštai virš Saulės.

Orionas dar kitaip vadinamas Septyniais Šienpjoviais, Orioniu, arba paprastai Ori yra pusiaujo zonos paukščių tako žvaigždynas. Jį dangaus pusiaujas dalina į dvi dalis.

Jupiteris. Tai didžiausia ir masiviausia saulės šeimos planeta. Jupiterio masė didesnė už visų kitų didžiųjų planetų bendrą masę net pustrečio karto. Tačiau iki Saulės masės jam dar toli gražu: iš vienos Saulės būtų galima padaryti beveik 1050 tokių kosminių kūnų kaip Jupiteris.