Teko per PC analizę parašyti, tai nusprendžiau įmesti ir čia.Rašinys senookas, bet manau, kad pravers daug kam! :) “,-“ Tai tarsi persofinikuota dviejų jaunuolių kalba. Gėlė – tai jauna mergina, o vėjas lengvabūdiškas berniokas, kuris nenurimsta nepaskleidęs naujienų. “Tas pakuždėjo broliui, o brolis dar kitam,“ Viso eilėraščio centras – vėjas. Jis viską išjudina iš sąstingio klaidingom šnekom. Atrodo visas pasaulis atbudo naujam gyvenimui, kada sužinojo naujieną. “Ir saulės krosnį išpūtė, kad ji karščiau spindėtų, Ir visą kaimą sujaukė ir dūko be galvos,“ Eilėraščio pagrindinis kūrimo įrankis yra netikėtumas.

2. Patriotizmas – tai taurus darbas šalies kalbai. Kontekstas: Knygnešiai lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu – gabeno knygas, taip neleisdami išnykti lietuvių kalbai. Jurgis Bielinis – žymiausias knygnešys; slaptos lietuviškos (vargo) mokyklos – tai vietos, kur mokytojai(daraktoriai) rizikavo savo gyvybe, mokydami vaikus lietuvių kalbos; Mažvydo „Katekizmas“ – skatino mokytis lietuvių kalbos, neleido jai išnykti.

Jurgis Kairys– lietuvių lakūnas, aviacijos konstruktorius, akrobatinio skraidymo meistras, Europos ir pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas, daugkartinis pasaulio čempionatų prizininkas, nugalėtojas, laimėjęs daugiausiai FAI Pasaulio Taurės (Grand Prix) varžybų.

Lietuvių kalbos analizės darbas, kuriame analizuojama prezidento Smetonos kalba, pasakyta 1930m. vasario 25 d. laidojant Joną Jablonskį.

J.Grušo drama “Meilė, džiazas ir velnias” yra tragikomedija. Čia skausmas ir džiaugsmas persipynę tarpusavyje. Rašytojas gyvenimą vaizduoja sustingusį, nesivystantį, be žmogiškųjų vertybių, gėrio ir blogio sumaišytą.

Lapinas – pagrindinis V.Krėvės apsakymo,, Skerdžius “ veikėjas, šiaudinės pastogės žmogus. Jo paveikslas išryškėja iš autorinio aprašymo, šalutinių veikėjų pasisakymų, dialogų

Gėtės Verteris- gabus ir doras jaunuolis, tačiau be galo jautrus ir net sentimentalus. Šiame kūrinyje atsispindi autoriaus asmeniniai išgyvenimai- meilė draugo sužadėtinei Šarlotei ir visus sukrėtusi jaunuolio Jaruzalemo savižudybė dėl nelaimingos meilės.

,,Rimų ir Nerimų’’ centre yra kaimynystės problema, dviejų valstiečių šeimų savitarpio santykių vaizdai.

Šiame Maironio eilėraštyje, kaip ir kituose panašaus pobūdžio kūriniuose, aprėpiami du dalykai: lyrinio subjekto jausmai bei požiūris, ir tėvynė, nes tai jai šie jausmai ir žvilgsniai skirti.

Autorius atvaizdavo visą žmogaus naikinimo sistemą, parodė stovyklos vadovus, sargybinius, tariama kalinio savivalda ir pačius kalinius.

Aprašomas analizės planas.

Nuo Putino Aistis suko atgal į folklorą, žodį pervedė per sodiečio vaizduotei būdingas formas, pratęsė tą lyrizmo variantą, kurio ištakų ieškojome liaudies dainose

Meilė, džiazas ir velnias - tai J.Grušo tragikomedija, parašyta 1967metais. Tragikomedijoje grumiasi du nesutaikomi priešai: gėris ir blogis, meilė ir velnias. Dramoje rašytojas mąsto apie aminas vertybes, žmogaus gerumą, nužmogėjimo priežastis.

Eilėraščio išeities takas – ašara, į kurią kreipiamasi – tu gyvybe, vabalėli. Tai teksto paviršius (ašara juk matoma), o gelmė – akių šviesa, gyvenimo kelias, pats žmogus.

Eilėraštis išauga i vaikystės įspūdžių. Svarbi vaikiška siela. Skaidri lyrikoje jausminė atsvara gamtoje: visikas atvirumas, liūdesys, verksmas. Gamtos detalės: šilas ir vilgantys Nemuno vandenys.

Daiktai yra tik priemonės, per kurias rašytojas išreiškia savo pasaulėžiūrą. Vienas iš pagrindinių Granausko kūrybos centrų – mirtis. Ne išimtis ir kūrinys „Gyvenimas po klevu“.

Veiksmas vyksta uždaroje patalpoje, tikroviškoje, tačiau apgaulingoje erdvėje. Domininkonų požemiai – sunkūs žemi skliautai, karstai, geležinės durys. Tai archainė atributika, sukelianti slogų įspūdį.

Kalbos kultūra yra pavyzdingas ar bent tinkamas kalbos vartojimas. Tiksliau apibrėžti, kas tai yra sunku, nes kalbos kultūrą galima suprasti siaurąja ir plačiąja prasme.