„Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas“ (J.V.Gėtė), rašinys apie gamtą. Prieš gamtą, jos jėgas mes esame lyg mažutės skruzdėlytės.

Power Point pristatymas apie šiuolikinę poeziją apie Vilnių, aprašomi šiuolaikiniai poetai, analizuojami jų eilėraščiai. Pristatymas susideda iš 21 skaidrės.

J. Eko "Rožės vardo" analizė. Romano pavadinimas yra tarsi žodžių žaismas: šiuolaikinėje visuomenėje rožė suprantama kaip meilės, aistros simbolis, viduramžiais posakis „ po rožės vardu“ reiškė kažką, kas turėtų būti nutylėta

“Anykščių Šilelis” vienas iš gražiausių lietuvių literatūros kūrinių. Žmogus ir gamta A. Baranausko “Anykščių Šilelyje”.

Apsakymas “Paskenduolė” yra vienas geriausių A.Vienuolio kūrinių, kurį net būtų galima pavadinti šedevru. Pateikiama moters drama A. Vienuolio kūrinyje “Paskenduolė”.

Kornelijus Platelis. Kūrybą šis poetas suvokia kaip žmogaus galias sukaupiančią ir laisvinančią. Plačiau aprašoma Platelio asmenybė bei požiūris.

Kaimas ir jo žmonės A.Vienuolio apsakyme "Arkliavagio duktė". A.Vienuolis apsakyme pavaizdavo 20a. pradžios Lietuvos kaimą, nepaliestą miesto civilizacijos, tamsų, turintį savus įstatymus.

Smetona pasižymėjo savo lėtu būdu ir ramiu galvojimu, palinkimu į atitrauktinį bendrų klausimų nagrinėjimą, drąsa reikšti nuomones, kad ir priešingas daugelio, sugebėjimu apie save spiesti žmones, svarbiose savo ar tautos valandose ne kartą pasireiškė nelauktu tvirtumu ir ryžtingumu.

Antano Miškinio eilėraščio „Taip gera būtų pagyvent be rūpesčio…” analizė. Jaunas poetas Antanas Miškinis sukelia konfliktą tarp visuomenės ir blaivesnio mąstymo, nepriklausomo nuo Kažkieno nuomonės, Kažkieno norų ar papročių.

Aforizmai apie kalbą. Žodynas – tai visata, išdėstyta abecėlės tvarka. [T. Fuleris]. Žinomų žmonių aforizmai.

Tai yra padavimas apie gintarą ir jo atsiradimą. Šį darbą daug kas išgyrė, pabandykit ir jūs. ;)

Pirmiausia, charakteris – individualus kiekvieno žmogaus bruožas. Nors žmonių charakteriai skirstomi į 4 tipus: melancholikas, cholerikas, flegmatikas ir sangvinikas, tačiau visame pasaulyje nesutiksime 2 individų, kurių charakteriai būtų identiški. Puikių pavyzdžių randame ir literatūroj. Rašinyje samprotaujama apie charakterį, kas yra individas, materializmą ir ar charakteris gali nulemti žmogaus likimą.

Lietuvių literatūra jau buvo nuėjusi ilgoką kelią kai XVIIIa. viduryje Mažojoje Lietuvoje iškilo Kristijonas Donelaitis - pirmųjų lietuviškų pasakėčių ir poemos “Metai” autorius. Nė vienas iš ankstesnių amžių rašytojų neprilygsta jam nei meniškumu, nei turinio gilumu todėl K. Donelaitis užima išskirtinę vietą - jis pirmas didelis lietuvių poetas. Jo kūryba priklauso pereinamajam laikotarpiui, kai dar nebuvo pasibaigusi Baroko epocha, bet tolydžio stiprėjo švietimas. K. Donelaitis, pirmųjų lietuviškų pasakėčių ir poemos “Metai” autorius.

Henrikas Radauskas ”Rytas geležinkelio stoty’’ interpretacija.

Donelaičio asmenybė, Donelaičio vertybių sistema "Metuose".

Gražinos paveikslas A.Mickevičiaus poemoje „Gražina“.

A. Vaičiulaičio kūryba, Vaičiulaičio kūrinių trumpa apžvalga.

A.Škėma "Balta drobulė", "Baltos drobulės" trumpa analizė.

Antano Skemos palikimas, Škėmos kūriniai, Škėmos kūrinių apžvalga.

Kodėl tėvai ir vaikai neranda bendros kalbos, tevų ir vaikų santykiai