Jaunimo kalbos kultūros neskatina ir populiarūs žurnalai. Pavyzdžiui, žurnaluose ,,Panelė‘‘, ,,Ekstra panelė‘‘ mažai dėmesio skiriama taisyklingai lietuvių kalbai, nes daugelio straipsnių pašnekovų kalbos būna netaisytos, o redaktoriai tik bruka masinę, populiariąją kalbą. Taigi, daugelis žurnalų skurdina jaunuolių kalbos kultūą.

Kūryba turi įtakos savęs ieškojimo, apsisprendimo kelyje. Skaitydami knygas, kurių herojai blaškosi kol atranda save, tarytum patys įsijaučiame į jų situacijas, gyvename kartu su jais. Tarytum, tampame Hamletu, kuris neapsisprendžia „būt ar nebūt”, arba Skirgaila, kuris renkasi tarp Lietuvos ir mylimos moters. Gyvenimo prasmės klausimas buvo svarbus jau renesanso laikais, kada Viljamas Šekspyras parašė savo garsiąją tragediją „Hamletas”.

Poetas prasideda anksti – vaiskiuose vaikystės toliuose, kai visada nežinoma ateitis ir būsimas pašaukimas. Jo pradžia slypi kažkur ten, už sąmonės ribos, kur panašus į neaprėpiamą okeaną tyvulioja dar nesuprastas pasaulis. Tik iš tolo pasiekia jo paslaptingas alsavimas. Retkarčiais išgirsti duslius bangų dūžius į krantą, bet pavojaus nesuvoki (juk nežinai nei gyvybės, nei mirties kainos).

Trumpas Rasinukas apie Maironi.Maironis – tautinių atgimimų dainius. Viena stambiausių figūrų lietuvių poezijoje. Jo kūryba žadino laisvės troškimą, meilę gimtajam kraštui. Jo poezija yra išaugusi iš Daukanto, Baranausko, Mickevičiaus tradicijų. Tačiau Maironis yra ne tik tradicijų tesėjas, bet ir naujo tipo poetas. Ne veltui skiriame iki Maironinę ir po Maironinę lyriką.

Likimo ironija: žmogus sugebėjęs pažaboti gamtą, privertęs pasaulį jam tarnauti, nesuvaldo savų minčių audros. Pastūmėtas jausmų, vargų ar džiaugsmų ryžtasi beprotiškiems poelgiams, nors paslaptingai kuždantis vidinis balsas iš visų jėgų liepia sustoti. Negailestingai laužomos paties kurtos ir krauju gyvenimo knygon įrašytos taisyklės, o vėliau krištolinės ašaros byra, vardan gausybės nesugrąžinamų akimirkų. Ir kas gi verčia laisvą, lyg vėją žmogaus sielą šokti, rodos, ne jai sukurtu ritmu?

Laisvė - labai plati sąvoka, bet ji susideda ne tik iš labai svarbių, reikšmingų, bet ir iš paprastų, kasdieninių dalykų. Laisvė – tai atsikelti ryte ir pamatyti besišypsantį mamos veidą. Ji kiekvieną dieną gali skubėti į darbą ir dirbti ne svetimai, bet savo šaliai. Mano mama – renginių organizatorė, šį darbą dirbo ir tada, kai Lietuva dar nebuvo nepriklausoma.

Rašinys "ar dora prisdengti kauke"? Šių dienų visuomenėje, rodos, jau nieko nebestebina žmonių tarpusavio susvetimėjimas. Vis dažniau pasirenkama bėgti nuo problemų nei jas spręsti, taip išlaikant distanciją ir pasiliekant nuošalyje.

Literatūros rašinys tema draugystė. Aprašoma kas yra draugystė, jos reikšmė, svarba.

Literatūros rašinys tema Kaip kinta lietuvių kalba, keičiantis visuomenės komunikacinėms reikmėms? Rašinys pateikiamas su argumentais bei pavydžiais.

Literatūros rašinys, kuriame aprašoma E.Gilbert knyga "Valgyk, melskis, mylėk". Aprašoma apie pagrindinės veikėjos nuotykius ir išgyvenimus.

Literatūros rašinys, kuriame aprašomas Pinčukas Kazio Borutos kūrinyje Baltaragio Malūnas.

Literatūros rašinys, kuriame aprašoma Vydūno apmąstymai. Vydūno filosofinių apmąstymų centras yra žmoniškumas, o svarbiausia tema - žmogaus ir tautos ryšys.

Literatūros analitinis rašinys apie velnią lietuvių tautosakoje. Velnias buvo laikomas apčiuopiamu, realiu padaru. Vienas žmogaus fantazijos padarinių kitų autorių nuomone.

Literatūros rašinys, kuriame analizuojama vaikų ir tėvų tarpusavio santykių problema. Apžvelgiama tradiciniai ir šiuolaikiniai santykiai tarp vaikų ir tėvų.

Viljamas Šekspyras – garsiausias anglų dramaturgas, sukūręs apie keturiasdešimt dramų. Viena garsiausių iš jų yra „Hamletas“. Rašinys apie Hamleto svyravimus.

„Gamta - vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas“ (J.V.Gėtė), rašinys apie gamtą. Prieš gamtą, jos jėgas mes esame lyg mažutės skruzdėlytės.

Antano Miškinio eilėraščio „Taip gera būtų pagyvent be rūpesčio…” analizė. Jaunas poetas Antanas Miškinis sukelia konfliktą tarp visuomenės ir blaivesnio mąstymo, nepriklausomo nuo Kažkieno nuomonės, Kažkieno norų ar papročių.

Tai yra padavimas apie gintarą ir jo atsiradimą. Šį darbą daug kas išgyrė, pabandykit ir jūs. ;)

Pirmiausia, charakteris – individualus kiekvieno žmogaus bruožas. Nors žmonių charakteriai skirstomi į 4 tipus: melancholikas, cholerikas, flegmatikas ir sangvinikas, tačiau visame pasaulyje nesutiksime 2 individų, kurių charakteriai būtų identiški. Puikių pavyzdžių randame ir literatūroj. Rašinyje samprotaujama apie charakterį, kas yra individas, materializmą ir ar charakteris gali nulemti žmogaus likimą.

Kodėl tėvai ir vaikai neranda bendros kalbos, tevų ir vaikų santykiai