Vakarų Europos padėtis po Antrojo pasaulinio karo. Šaltasis karas, bipoliarinio pasaulio egzistavimas. Maršalo planas, Šumano planas.

Politologijos pristatymas, susidedantis iš 14 skaidrių, apie Didžiąją Britaniją. Pristatoma Šalies istorija, lankytinos vietos, kultūra.

Politologijos referatas tema Bendrasis gėris versus teisės: liberalų ir komunitarų diskusija. Aprašoma liberalioji teisių samprata, komunitarų bendruomenės gėrio suvokimas, liberalų ir komunitarų diskusijos.

Politologijos referatas apie politikos sampratą, Lietuvos politinius procesus, pokomunistinę transformaciją, užsienio politikos procesus.

Politologijos referatas apie Rolandą Paksą, jo biografiją, kelią į valdžią, rinkimus, įvaizdį ir kita.

Politologijos referatas apie Lietuvos raidos tendencijas, modernios visuomenės bruožus, Lietuvos ateitį formuojantys mechanizmai.

Politologijos referatas, kuriame aprašoma globalizacija ir Lietuvos ekonominė politika. Šis darbas skirtas aptarti globalizacijos padarinius Lietuvos užsienio prekybos politikai bei Lietuvos vyriausybės atsaką į rinkų integraciją, pirmiausia turint galvoje strateginę politinės integracijos kryptį — stojimą į Europos Sąjungą.

Politologijos kursinis darbas, kuriame aprašoma pokomunistinė transformacija, demokratija, radikalizmas, politinių partijų pretenzijos, susvetimėjimas.

Nesvarbu kokios Europos valstybės vietos savivaldos sistemą analizuotume, pastebėtina, jog kiekvienoje demokratinėje Europos valstybėje iškyla diskusijos apie vietinės demokratijos lygmenį bei siekimą turėti efektyvią vietos savivaldos sistemą. Galima teigti, jog teritorinė bei administracinė reforma, valdymo pertvarkymo procesai pradėti Vidurio Europos valstybėse žlugus sovietiniam režimui. Konstatuotina ir tai, kad kai kuriose posovietinėse šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje reformos vis dar vyksta.

Ištisą epochą aukštasis mokslas buvo neatsiejama daugelio valstybių valdžios interesų dalis. Keletą šimtmečių trukusi tautų ir valstybių raida aukštąjį mokslą tampriai susiejo su valstybe ir nacionalinėmis mokymo institucijomis (Serafinas, Ruževičius, 2009). Pastaruoju metu vienu aštriausių diskusijų objektų tapo Lietuvos aukštojo mokslo sistemos reforma. Aukštojo mokslo reforma - politinis procesas.

Totalitarizmo (lotininiškai totalis – visiškas, pilnutinis; prancuziškai totaliter – visa apimantis) terminas, atsiradęs 1940 metais vartojamas politikos moksle apibrėžti despotiniam režimui, koncentruojančiam visą valdžią viešpataujančios grupuotės rankose, primetant visuomenei savo valią.

Idėjinė socialdemokratų doktrina – socializmas kaip evoliucinis judėjimas, realizuojant pagrindines bendražmogiškas vertybes – laisvę, socialinį teisingumą ir solidarumą. Socialdemokratijos teorinės nuostatos apima ne tik marksizmo sociologiją, bet ir krikščioniškąsias vertybes, pasaulietinio humanizmo principus ir įvairias kultūrines tradicijas.

Rinkimai valstybės valdžios ir visuomenei vadovaujančiųjų organų sudarymo būdas. Taigi dabar visuomenėje labiausiai paplitusi demokratinių rinkimų forma. Pagrindinis demokratinio valdymo principas yra tas, kad visa valdžia priklauso žmonėms, tautai.

Dauguma istorikų Napoleoną Bonapartą laiko viena didžiausių pasaulio istorijos legendų. Šaltakraujiškas strategas, naktis triūsiantis prie naujų užkariavimų planų, nenuilstantis karvedys, kovojantis kariuomenės priešakyje ir savo asmenybės galia suteikiantis kariams nenumaldomą fanatizmą ir pasitikėjimą visu tuo ką valdovas sako ir daro.

B. Mooras straipsnyje “Socialinės diktatūros ir demokratijos prielaidos” analizuoja ikiindustrinių Europos ir Azijos valstybių socialinę santvarką ir bando išvesti pareleles tarp jos ir industrializacijos pasekoje įsivyravusio politinio režimo.

Tautinės mažumos konkretaus apibrėžimo dar nėra ne tik Lietuvos įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose. 1966 metais Jungtinėje Tautų Organizacijoje (JTO) buvo priimtas “Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas”, kuriame skelbiama - “Tose valstybėse, kur yra etninių, religinių ir kalbinių mažumų, asmenims, priklausantiems tokioms mažumoms, negali būti atimta teisė drauge su kitais jų grupės nariais turėti savo kultūrą, išpažinti ir praktikuoti savo religiją ar naudotis savo kalba”

Šis I. Katznelson straipsnis skirtas structūrinei konfigūratyvinei makroanalizei lyginamojoje politikoje. Svarbiausia yra išskirti problemą, su kuria čia susiduriame. Kyla klausimas: ką lyginti? Komparativystai pristatė keturis atsakymus į šį klausimą.

Katznelson savo straipsnyje “Structure and configuration in comparative politics” analizuoja ir vertina lyginamosios politikos tyrimų metodų tendencijas 6-8 dešimtmetyje. Tuo laikotarpiu iškyla makroanalizė ir istorinis institucionalizmas

Straipsnyje Huntingtonas siekia paaiškinti smurto, neramumo ir nestabilumo besivystančiose valstybėse priežastis. Pagrindinė straipsnio tezė –nestabilumą šiose valstybėse sąlygojo staigūs socialiniai pokyčiai, staigus naujų grupių mobilizavimasis į politiką, per lėtai vystantis politinėms institucijoms.

“Svarbiausi duomenų apie gyventojus šaltiniai yra gyventojų surašymai, einamoji gyventojų apskaita, atrankiniai tyrimai, gyventojų sąrašai ir kiti informacijos šaltiniai” (1, 3). Atskiri duomenų surašymo šaltiniai vienas nuo kito skiriasi duomenų turiniu, kadangi surašymo tikslai galėjo būti nevienodi, programos skirtingos.