Statistikos kursinis darbas tema įmonių skaičius ir pardavimo pajamos. Atliekamas įmonės skaičiaus ir pardavimo pajamų tyrimas, kur analizuojami santykiniai rodikliai, dinamikos indikatoriai, atliekama prognozė.

Tautos valią išreiškia „viešoji nuomonė” VN Valstybės, atskiri visuomenės sluoksniai, gyventojų socialinės grupės, kolektyvai, asmenybės ir jų „ viešoji nuomonė". Pristatymas apie viešosios nuomonės tyrimo metodus, susidedantis iš 70 skaidrių.

Pirsono χ2 (chi-square) kriterijus įvertina statistinio ryšio buvimą ar nebuvimą – apskaičiuojami tikėtini dažniai (dažniai, kurių turėtume tikėtis tuo atveju, jei tarp požymių nėra jokio ryšio) Pristatymas apie tiriamų požymių ryšių analizę, naudojant Pirsono kriterijų, susidedantis iš 16 skaidrių.

Gyvenimo lygį šalyje apibūdina: Gyventojų pajamų-išlaidų lygis Socialinis-ekonominis gyventojų pasiskirstymas Gyvenimo lygis yra rezultatas: Socialinių procesų Skirtingo lygio sutarčių tarp valstybės, verslininkų ir profsąjungų Prstatymas apie Statistinė gyvenimo lygio analizė

Dažniausiai priežastiniai ryšiai gali būti nusakomi tik tikimybiškai, o ne vienareikšmiškai, t.y. nėra absoliučiai išsamūs. Tokia situacija vadinama priežastine priklausomybe Terminas “koreliacija” g.b. aiškinamas kaip tarpusavio ryšys Vartojami 2 terminai: “koreliacinis ryšys” ir “koreliacinė priklausomybė Statistikos pristatymas apie koreliacinę analizę, kuris susideda iš 36 skaidrių

Iki 1970 m. BVP – ekonominio progreso ir socialinės gerovės matas Vėliau išskirtas realus BVP per capita – gyventojo perkamoji galia + papildomi matai: Ilgas ir sveikas gyvenimas Žinios Galimybė pasiekti standartinį gyvenimo lygį Galimybė dalyvauti bendruomenės gyvenime Laisvė rinktis Pristatymas apie socialinės raidos rodiklius, susidedantis iš 24 skaidrių.

Priklausomai nuo nuo to, kokie metodai naudojami, statistikoje galime išskirti dvi šakas: Aprašomąją statistiką (Descriptive statistics) Išvadų statistiką (Inferential statistics) Pristatymas apie aprašomąją satistiką, susidedantis iš 35 skaidrių.

Statistikos tyrimas, kuriame tiriama bedarbystė. Darbas susideda iš absoliučių ir santykinių dydžių skaičiavimo, bedarbių variacijos matavimo, absoliučių pokyčių vidurkių, Dinamikos eilučių ekstrapoliacijos

Statistika – keliareikšmė sąvoka. Skirtinos bent jau šios ryškios bei kartu skirtingos reikšmės: a) tokia duomenų apie valstybę, jos būklę, gyventojus ir t.t. pateikimo sistema ir iš jos gaunami duomenų srautai, padedantys efektyviau valdyti. Dažniausiai čia įvairiais pavidalais sutelkiama valstybinės svarbos informacija. Tokia ir šio termino genezė (iš it. stata - valstybė; statista – „valstybininkas“, t.y. tas žmogus, kuris tvarko valstybės reikalus). b) toks mokslas ir jo pagrindu atsirandanti metodologija, mokanti kaip racionaliai reikėtų rinkti, sisteminti, analizuoti ir pateikti duomenis. Gali atliepti pačių įvairiausių tyrinėjimo sričių (ekonomikos, biologijos, medicinos, fizikos ir t.t.) poreikiams. Adaptabili ir adaptuotina prie tos srities, kuriai taikoma. Ta prasme atsiranda kaip ir konkrečių mokslo ar taikymo sričių „statistikos“, pvz., ekonominė statistika. Čia pritaptų ir mūsiškė, filologams aktuali kalbos statistika. c) konkrečiais skaičiavimais nustatytas tiriamo požymio įvertinimas imtyje (plg. pozicinė statistika