Sparčiai vystantis statybos pramonei, nuolat didėja ir reikalavimai statybinėms medžiagoms, kurių mechaninės savybės gana priklauso nuo naudojamų užpildų. Paprastai tariant, užpildas – tai inertiška medžiaga, kuria kažkas užpildoma. Užpildai yra statybinių kompozitų – įvairių betonų, sausųjų mišinių, skiedinių, glaistų, mastikų, klijinių medžiagų, polimerbetonių pagrindinė sudedamoji dalis. 2003 metais įsigaliojus naujiems ES standartams, betono ir skiedinio užpildams bei standarto skiediniams taikomiems standartų papildymams (2004 m.), atsirado naujų reikalavimų, lyginant su ankstesniais galiojusiais standartais. Nauji reikalavimai turi užtikrinti kompleksinius kokybės rodiklius, kuriuos privaloma vykdyti užpildų gamintojams. Užpildams naudojamos beveik visos akmens uolienos ir daug kitų pramonės atliekų. Po pirminio perdirbimo, smulkinimo, plovimo, klasifikavimo šias žaliavas galima naudoti kaip užpildus arba jas dar reikia degti. Taip pat taikomi ir kitokie technologiniai procesai, kurių metu keičiama jų sandara ir savybės. Užpildų gamyba priklauso nerūdinių medžiagų pramonės šakai. Užpildų žaliava yra žvyras, smėlis ir rieduliai. Dirbtiniai užpildai gaminami perdirbus natūraliąsias uolienas, organiniai – gaunami ir iš pramonės atliekų. Toliau darbe siekiama apžvelgti užpildų paskirtį bei savybes, plačiau išnagrinėti skiedinių bei betono užpildus.

Statybos kursinis darbas apie nekilnojamo turto krizės atvejus Lietuvoje ir užsienyje. Aprašoma nekilnojamojo turto samprata, nekilnojamojo turto plėtotės strategija, krizė. Taip pat pateikiama statistiniai duomenys.

Statybos referatas apie žemės darbų mašinas: skreperius, buldozerius, greiderius. Taip pat aptašomos pagalbinės ir paruošiamosios darbų mašinos.

Paprasčiausiai apšiltinti patalpą yra putų polistirolo plokštėmis. Jei sienos lygios, apsišiltinti sugebėsite net patys. Apšiltinime galime išskirti kelis procesus. Deja, šildant sienas iš vidaus teks susidurti su keliais trūkumais. Pirmiausiai dėl padidėjusio sienų storio sumažės patalpos plotas. Kitas trūkumas yra susijęs su tuo, kad apšiltinta masyvi ir gerai šilumą kaupianti sienos dalis atsidurs žemos temperatūros zonoje. Tai gerokai sumažina šiluminę pertvaros inerciją ir pablogina klimatą patalpoje. Nereikia nepamiršti, kad su laikančiosiomis sienomis sujungtos pertvaros ir perdangos paprastai neturi atitveriamųjų šilumos izoliacijos intarpų, todėl pastato karkase susidaro ne vienas šalčio tiltas. Tyrimais buvo nustatyta, kad siekiant, jog sienos šiltinimas iš vidaus būtų efektyvus, šiltinimo plokštės storis turi būti ne mažiau 50 mm. Šiame referate rasite platesnę informaciją šiais klausimais: patalpos šiltinimas putų polistirolu iš vidaus, medžiagų supirkimas, sienos paruošimas, garų izoliacija, polistirolo klijavimas.